by „Šiuo spektakliu kalbame apie tai, kad žmonės, kurie vaikystėje kažko neteko, kuriems kažko trūko, dažnai turi polinkį veržtis pirmyn. Tokia žmogaus prigimtis – ieškoti išeities, siekti kažko tuomet, kai tau to kažko trūksta… Be to, tokiu atveju tau lengviau atjaust ir kitus.“
Prūsų lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776–1840) – vienas pamatinių mūsų kultūros istorijos veikėjų: dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikystė – itin sudėtinga: būdamas dvejų metų neteko motinos, o šešerių – tėvo. Iš pradžių jį priglaudė kaimynas žvejas, vėliau – Rasytės pašto viršininkas, galiausiai – tolimas giminaitis precentorius.
Šis našlaitis, nesukūręs savo šeimos, užaugo be galo atjaučiantis ir besąlygiškai rūpinosi kitais: be jo pastangų šiandien galbūt nežinotume Donelaičio, būtų prarasta ir daugybė lietuvių liaudies dainų… Negana to, L. Rėza testamentu paliko turtą savo vardu pavadinto studentų bendrabučio įsteigimui ir išlaikymui – šis bendrabutis vadinosi Rhesanium.
Spektaklį dalinai finansuoja “Lietuvos Kultūros Taryba”
