Lietuvaitė grakščia šypsena

Parengė Jurgita Žemaitytė 5-ųjų S. Baltus mirties metinių paminėjimui. 

Stasė Baltus (1926 liepos 14 – 2015 rugpjūčio 10) – Belgijos Lietuvių bendruomenės pirmininkė 1956-2001

„Viskas ateina, sustoja prieš mus, kaip džiaugsmas taip ir liūdesys; laimingos ekstazės sekundės, ar skausmo amžinybė, ir – nueina, sunyksta amžinybėje.“
S. Baltus, Gimtoji žemė, 1972 spalis

Po II-ojo pasaulinio karo, 1945 m. lietuviai iš karo pabėgėlių stovyklų Vokietijoje nebeturėjo kur dėtis, nes Lietuva buvo okupuota, o laisvi jie irgi nebuvo, tad Jungtinėms Tautoms tarpininkavus ir susitarus su Belgija, apie 800 lietuvių vyrų priimti darbams anglių kasyklose. Stasė Baltus Belgijoje atsirado panašiu laiku. Ji kartu su kitais gimnazistais iš Marijampolės per Gdynę traukėsi į vakarus. Bet atsiskyrusi nuo tautiečių netrukus pasiekė Briuselį, o paskui netoli Liežo esantį Verviers miestelį, kur belgų šeimoje įsidarbino aukle. Vėliau Stasė dirbo spaustuvėje. Ji pati pasakojo, kad per aštuonerius metus nesutiko nei vieno lietuvio ir neturėjo jokių žinių apie savo šeimą Lietuvoje. Vėliau per savo anytą belgę susipažino su trimis lietuvėmis vienuolėmis benediktinėmis gyvenančiomis Lieže, kurios pačios buvo pradėjusios burti lietuvius ir su jais supažindino Stasę. Praėjus dešimčiai metų nuo atvykimo į Belgiją, Raudonojo kryžiaus pagalba, Stasė gavo ir pirmąjį laišką iš Lietuvos – nuo savo sesers.

Facebooktwitterredditpinterestlinkedinmail

Leave a Reply

Your email address will not be published.